- atkilti
- atkìlti intr. 1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atkìlo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atkìlsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd. 2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt. 3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atkìlo nuo žemės Rm. Ar tu atkilaĩ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž. | prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš. 4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP. 5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež. \ kilti; atkilti; įkilti; iškilti; nukilti; pakilti; parkilti; perkilti; prakilti; prikilti; sukilti; užkilti
Dictionary of the Lithuanian Language.